ingeidis

ìngeidis sm. (1) stiprus noras ko seniai turėto, valgyto; įgeidis; skanėstas, gardumynas: Rytoj virsiu mažiau grybių – šiandien tik iš ìngeidžio tiek daug suvalgėt Slm. Iš ìngeidžio ir silkės labai gerai Pnd. Mes sviesto teturim ìngeidžiui (ne visada valgom, tik retkarčiais) Š. Gerai turėt obuolių ingeidžiui Pš. Pasilikim ir žuvų da kada ìngeidžiam Sdk. | Vasaros metu kopūstai tai ìngeidis (pirmąkart valgomas daiktas) Pl.